Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių. Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama, praneša Lietuvos bankas.
„Viena pagrindinių mūsų užčiuoptų problemų vartojimo kredito rinkoje – atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus vartojimo kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų – vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai negalės viršyti 40 % jo tvarių pajamų“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak V. Vasiliausko, privalėdamos nustatyti, ar riba neperžengta, kreditų teikėjai pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai, ko šiuo metu rinkoje pasigendama.
Šiemet iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perėmęs vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atlikto tyrimą, kuris atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atveju nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.
Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose.
„Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama, kartais netgi primenanti kvaišalų prekeivių gundymus. Siekdami pažaboti tokį galimą priklausomybės skatinimą, griežtiname reklamą reglamentuojančius teisės aktus, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. Draudimą skatinti neatsakingą skolinimą reklamuojant vartojimo kreditus Lietuvos bankas siūlys numatyti ir Vartojimo kredito įstatyme.
15min.lt
2012 m. lapkričio 30 d., penktadienis
2012 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis
Prieš pasiimant paskolą – sąžiningas pokalbis su savimi
Apsisprendimas pasiimti būsto paskolą – svarbus žingsnis, reikalaujantis objektyvaus savo finansinės padėties ir perspektyvų vertinimo. Prieš pasirašant sutartį, žmogus turi nuspręsti, ar gali prisiimti įsipareigojimus, ar įstengs laiku atsiskaityti su banku, galų gale, ar jam tikrai reikia paskolos. Tai klausimai, į kuriuos būtina atsakyti sąžiningai, nes nuo to priklauso jo ir jo šeimos ateitis.
Paskolos suma
Kuo didesnės žmogaus pajamos ir mažesni įsipareigojimai, tuo didesnę sumą jis gali gauti. Bankas apskaičiuoja maksimalią paskolos sumą, kurią gali suteikti, tačiau žmogus taip pat turi sąžiningai atlikti savo finansinės padėties analizę ir nuspręsti – imti galimą maksimalią ar mažesnę paskolos sumą.
Palūkanos
Paskolos palūkanos nustatomos kiekvienam asmeniui individualiai. Palūkanų norma susideda iš banko nustatytos maržos ir tarpbankinės kintamos arba banko nustatytos nekintamos palūkanų normos. Žmogus turi pasirinkti kintamąsias arba fiksuotąsias palūkanas. Fiksuotos palūkanos suteikia stabilumo – jos nustatomos, pavyzdžiui, 5 metams paskoloms eurais. Žmogus gali būti užtikrintas, kad pasirinktą laikotarpį mėnesinė įmoka nepasikeis. Kintamosios palūkanos perskaičiuojamos tam tikru periodiškumu, pavyzdžiui, kas 6 mėnesius.
Paskolos suma
Kuo didesnės žmogaus pajamos ir mažesni įsipareigojimai, tuo didesnę sumą jis gali gauti. Bankas apskaičiuoja maksimalią paskolos sumą, kurią gali suteikti, tačiau žmogus taip pat turi sąžiningai atlikti savo finansinės padėties analizę ir nuspręsti – imti galimą maksimalią ar mažesnę paskolos sumą.
Palūkanos
Paskolos palūkanos nustatomos kiekvienam asmeniui individualiai. Palūkanų norma susideda iš banko nustatytos maržos ir tarpbankinės kintamos arba banko nustatytos nekintamos palūkanų normos. Žmogus turi pasirinkti kintamąsias arba fiksuotąsias palūkanas. Fiksuotos palūkanos suteikia stabilumo – jos nustatomos, pavyzdžiui, 5 metams paskoloms eurais. Žmogus gali būti užtikrintas, kad pasirinktą laikotarpį mėnesinė įmoka nepasikeis. Kintamosios palūkanos perskaičiuojamos tam tikru periodiškumu, pavyzdžiui, kas 6 mėnesius.
2012 m. birželio 2 d., šeštadienis
Greitoji paskola virto smaugiančia virve
Ką galvojau, kai skolinausi? Turėjau žūtbūt sumokėti skolą už nuomojamą kambarį, nes šeimininkė grasino su vaikais išmesti į gatvę“, – verkdama „Lietuvos rytui“ kalbėjo žaibiškai prasiskolinusi 34 metų vilnietė, kurios gyvenimas virto košmaru.
Vos 700 litų į rankas per mėnesį uždirbanti vilnietė Angelė Jankauskienė per dvi dienas iš keturių greitųjų paskolų įmonių sugebėjo pasiskolinti net 13 tūkstančių litų.
Skolintojams visai nerūpėjo, kad moteris menkai uždirba, neturi jokio nekilnojamojo turto ir viena išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus.
„Nė vienas iš skolintojų manęs nebandė sustabdyti ir nesistengė paaiškinti, kad aš labai rizikuoju. Net nepaklausė, ar aš neturiu kitų skolų. Atrodė, kad jie tik džiaugiasi, jog dar viena muselė pakliuvo į spąstus“, – dejavo vilnietė.
„Lietuvos rytas“ rašo, kad po trijų mėnesių A.Jankauskienė jau buvo sumokėjusi 500 litų palūkanų.
„Niekada nebūčiau taip rizikavusi, jeigu ne pažįstamo įkalbinėjimai. Jis sakė pasirūpinsiąs palūkanų mokėjimu ir grąžinsiąs dvigubai daugiau, nei pasiskolinau“, – „Lietuvos rytui“ teigė skolininkė.
A.Jankauskienę skolintis įkalbėjo Vievio gyventojas 31 metų Rimantas Žukas.
Greitųjų paskolų įmonėje „Euro Providus“ dirbęs vyras (netgi parodė pažymėjimą) tvirtino žinąs, kaip per draudimo bendrovę susigrąžinti pinigus.
Vos 700 litų į rankas per mėnesį uždirbanti vilnietė Angelė Jankauskienė per dvi dienas iš keturių greitųjų paskolų įmonių sugebėjo pasiskolinti net 13 tūkstančių litų.
Skolintojams visai nerūpėjo, kad moteris menkai uždirba, neturi jokio nekilnojamojo turto ir viena išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus.
„Nė vienas iš skolintojų manęs nebandė sustabdyti ir nesistengė paaiškinti, kad aš labai rizikuoju. Net nepaklausė, ar aš neturiu kitų skolų. Atrodė, kad jie tik džiaugiasi, jog dar viena muselė pakliuvo į spąstus“, – dejavo vilnietė.
„Lietuvos rytas“ rašo, kad po trijų mėnesių A.Jankauskienė jau buvo sumokėjusi 500 litų palūkanų.
„Niekada nebūčiau taip rizikavusi, jeigu ne pažįstamo įkalbinėjimai. Jis sakė pasirūpinsiąs palūkanų mokėjimu ir grąžinsiąs dvigubai daugiau, nei pasiskolinau“, – „Lietuvos rytui“ teigė skolininkė.
A.Jankauskienę skolintis įkalbėjo Vievio gyventojas 31 metų Rimantas Žukas.
Greitųjų paskolų įmonėje „Euro Providus“ dirbęs vyras (netgi parodė pažymėjimą) tvirtino žinąs, kaip per draudimo bendrovę susigrąžinti pinigus.
2012 m. kovo 11 d., sekmadienis
Nuo greitųjų kreditų ašaros negelbsti
Greituosius kreditus teikiančios bendrovės nuo pat jų atsiradimo Lietuvoje dirba niekieno nekontroliuojamos. Kol Seimas delsia pažaboti jas įstatymu, vis daugiau patiklių žmonių lyg paskutinio šiaudo griebiasi kad ir nedidelių paskolų, vėliau murdosi tūkstantinėse skolose.
Jaunas vilnietis Vaidas vasarą pasiskolino 500 litų iš bendrovės „SMScredit“. Grąžinti pinigus su palūkanomis vaikinas privalėjo po mėnesio, tačiau to padaryti neįstengė. Netrukus Vaidas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas, kad papildomai yra skolingas 85 litus. Atsiskaityti negalinčiam vilniečiui grėsė solidūs delspinigiai - 1 proc. nuo kredito sumos kasdien, tai yra - 365 proc. per metus.
Tapo nepatikimas
Jaunas vilnietis Vaidas vasarą pasiskolino 500 litų iš bendrovės „SMScredit“. Grąžinti pinigus su palūkanomis vaikinas privalėjo po mėnesio, tačiau to padaryti neįstengė. Netrukus Vaidas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas, kad papildomai yra skolingas 85 litus. Atsiskaityti negalinčiam vilniečiui grėsė solidūs delspinigiai - 1 proc. nuo kredito sumos kasdien, tai yra - 365 proc. per metus.
Tapo nepatikimas
Policija sulaikė svetimu vardu greituosius kreditus ėmusį jaunuolį
Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai trečiadienį sulaikė sukčiavimu įtariamą Vidiškių seniūnijos Pamernackų kaimo gyventoją 21 metų Edvardą Auglį. Įtariama, kad nuo jo nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai.
Pirmoji E.Auglio auka į policiją kreipėsi antradienį. Vėliau gauta dar daugiau nukentėjusių žmonių pareiškimų.
Pirmoji E.Auglio auka į policiją kreipėsi antradienį. Vėliau gauta dar daugiau nukentėjusių žmonių pareiškimų.
Kredito įstaigos: greitieji kreditai dalijami atsakingiau
Balandžio 1-ąją įsigaliojęs vartojimo kredito įstatymas, rinkos dalyvių nuomone, paskatins spartesnį nesąžiningų kredito teikėjų pasitraukimą iš rinkos, taip pat juos vers labiau įvertinti riziką.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA), vienijančios tokias kredito bendroves kaip „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“, vadovas Pranciškus Gerulis nesutinka su viešoje erdvėje pasirodančiais teiginiais, esą kredito rinkos niekas nekontroliuoja, kad skolinama bet kam, net ir asocialiems asmenims, kad rinkos dalyviai yra lupikautojai bei sudaromos sąlygos sukčiavimui.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA), vienijančios tokias kredito bendroves kaip „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“, vadovas Pranciškus Gerulis nesutinka su viešoje erdvėje pasirodančiais teiginiais, esą kredito rinkos niekas nekontroliuoja, kad skolinama bet kam, net ir asocialiems asmenims, kad rinkos dalyviai yra lupikautojai bei sudaromos sąlygos sukčiavimui.
Greitieji kreditai lėtina tempą
Greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms baigėsi katino dienos. Konkurentų perpildyta rinka verčia ne tik mažinti kosmines teikiamų kreditų palūkanas, bet ir ieškoti būdų, kaip prisivilioti tirpstančių klientų.
Greitųjų kreditų reklamos klientus vilioja ne tik pažadais pirmą paskolą suteikti nemokamai. Skolintojai mušasi į krūtines, kad nebeprašys vietoj pasiskolinto kastuvo grąžinti ekskavatorių.
Greitųjų kreditų reklamos klientus vilioja ne tik pažadais pirmą paskolą suteikti nemokamai. Skolintojai mušasi į krūtines, kad nebeprašys vietoj pasiskolinto kastuvo grąžinti ekskavatorių.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)