tag:blogger.com,1999:blog-451769982562354322024-02-20T14:24:26.601-08:00Paskolos - Paskolos Internetu - Banko PaskolosGreitieji kreditai, Banko paskolos, paskolos be užstato, paskolos su užstatu, paskolos, kreditasfaktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.comBlogger16125tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-67879582783118253402012-11-30T00:29:00.002-08:002012-11-30T00:29:38.929-08:00Greitųjų kreditų bendrovės privalės atsižvelgti į vartotojų pajamas ir nebegalės reklamuoti neatsakingo skolinimosiĮvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių. Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama, praneša Lietuvos bankas.<br /><br />„Viena pagrindinių mūsų užčiuoptų problemų vartojimo kredito rinkoje – atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus vartojimo kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų – vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai negalės viršyti 40 % jo tvarių pajamų“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.<br /><br />Pasak V. Vasiliausko, privalėdamos nustatyti, ar riba neperžengta, kreditų teikėjai pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai, ko šiuo metu rinkoje pasigendama.<br /><br />Šiemet iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perėmęs vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atlikto tyrimą, kuris atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atveju nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.<br /><br />Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose.<br /><br />„Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama, kartais netgi primenanti kvaišalų prekeivių gundymus. Siekdami pažaboti tokį galimą priklausomybės skatinimą, griežtiname reklamą reglamentuojančius teisės aktus, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.<br /><br />Lietuvos bankas jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. Draudimą skatinti neatsakingą skolinimą reklamuojant vartojimo kreditus Lietuvos bankas siūlys numatyti ir Vartojimo kredito įstatyme.<br />
<a href="http://www.blogger.com/goog_893677225"><br /></a>
<a href="http://15min.lt/">15min.lt</a><br />
<div style="background-color: white; border: medium none; color: black; left: -1001px; overflow: hidden; position: absolute; text-align: left; text-decoration: none; top: -1000px;">
<div id="article-intro">
<strong>Įvertinęs
sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių
kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo
reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai
prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių.
Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama, praneša
Lietuvos bankas.</strong><br />
</div>
<div style="text-align: justify;">
„Viena pagrindinių mūsų užčiuoptų problemų vartojimo kredito rinkoje –
atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus
vartojimo kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų –
vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai
negalės viršyti 40 % jo tvarių pajamų“, – sakė Vitas Vasiliauskas,
Lietuvos banko valdybos pirmininkas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Pasak V. Vasiliausko, privalėdamos nustatyti, ar riba neperžengta,
kreditų teikėjai pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai,
ko šiuo metu rinkoje pasigendama.</div>
<div style="text-align: justify;">
Šiemet iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perėmęs
vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atlikto tyrimą, kuris
atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito
davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis
vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko
pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atveju nėra
vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.</div>
<div style="text-align: justify;">
Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose
Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo
taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose.</div>
<div style="text-align: justify;">
„Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į
užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos
skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama,
kartais netgi primenanti kvaišalų prekeivių gundymus. Siekdami pažaboti
tokį galimą priklausomybės skatinimą, griežtiname reklamą
reglamentuojančius teisės aktus, – sakė Lietuvos banko valdybos
pirmininkas Vitas Vasiliauskas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Lietuvos bankas jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių
paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito
reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. Draudimą skatinti
neatsakingą skolinimą reklamuojant vartojimo kreditus Lietuvos bankas
siūlys numatyti ir Vartojimo kredito įstatyme.</div>
<span><br /><br />Skaitykite daugiau: <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/greituju-kreditu-bendroves-privales-atsizvelgti-i-vartotoju-pajamas-ir-nebegales-reklamuoti-neatsakingo-skolinimosi-662-277978#ixzz2Dh0Rbldh" style="color: #003399;">http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/greituju-kreditu-bendroves-privales-atsizvelgti-i-vartotoju-pajamas-ir-nebegales-reklamuoti-neatsakingo-skolinimosi-662-277978#ixzz2Dh0Rbldh</a></span></div>
<div style="background-color: white; border: medium none; color: black; left: -1001px; overflow: hidden; position: absolute; text-align: left; text-decoration: none; top: -1000px;">
<div id="article-intro">
<strong>Įvertinęs
sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių
kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo
reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai
prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių.
Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama, praneša
Lietuvos bankas.</strong><br />
</div>
<div style="text-align: justify;">
„Viena pagrindinių mūsų užčiuoptų problemų vartojimo kredito rinkoje –
atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus
vartojimo kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų –
vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai
negalės viršyti 40 % jo tvarių pajamų“, – sakė Vitas Vasiliauskas,
Lietuvos banko valdybos pirmininkas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Pasak V. Vasiliausko, privalėdamos nustatyti, ar riba neperžengta,
kreditų teikėjai pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai,
ko šiuo metu rinkoje pasigendama.</div>
<div style="text-align: justify;">
Šiemet iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perėmęs
vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atlikto tyrimą, kuris
atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito
davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis
vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko
pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atveju nėra
vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.</div>
<div style="text-align: justify;">
Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose
Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo
taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose.</div>
<div style="text-align: justify;">
„Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į
užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos
skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama,
kartais netgi primenanti kvaišalų prekeivių gundymus. Siekdami pažaboti
tokį galimą priklausomybės skatinimą, griežtiname reklamą
reglamentuojančius teisės aktus, – sakė Lietuvos banko valdybos
pirmininkas Vitas Vasiliauskas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Lietuvos bankas jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių
paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito
reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. Draudimą skatinti
neatsakingą skolinimą reklamuojant vartojimo kreditus Lietuvos bankas
siūlys numatyti ir Vartojimo kredito įstatyme.</div>
<span><br /><br />Skaitykite daugiau: <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/greituju-kreditu-bendroves-privales-atsizvelgti-i-vartotoju-pajamas-ir-nebegales-reklamuoti-neatsakingo-skolinimosi-662-277978#ixzz2Dh0Rbldh" style="color: #003399;">http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/greituju-kreditu-bendroves-privales-atsizvelgti-i-vartotoju-pajamas-ir-nebegales-reklamuoti-neatsakingo-skolinimosi-662-277978#ixzz2Dh0Rbldh</a></span></div>
<div style="background-color: white; border: medium none; color: black; left: -1001px; overflow: hidden; position: absolute; text-align: left; text-decoration: none; top: -1000px;">
<div id="article-intro">
<strong>Įvertinęs
sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių
kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo
reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai
prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių.
Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama, praneša
Lietuvos bankas.</strong><br />
</div>
<div style="text-align: justify;">
„Viena pagrindinių mūsų užčiuoptų problemų vartojimo kredito rinkoje –
atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus
vartojimo kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų –
vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai
negalės viršyti 40 % jo tvarių pajamų“, – sakė Vitas Vasiliauskas,
Lietuvos banko valdybos pirmininkas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Pasak V. Vasiliausko, privalėdamos nustatyti, ar riba neperžengta,
kreditų teikėjai pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai,
ko šiuo metu rinkoje pasigendama.</div>
<div style="text-align: justify;">
Šiemet iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perėmęs
vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atlikto tyrimą, kuris
atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito
davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis
vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko
pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atveju nėra
vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.</div>
<div style="text-align: justify;">
Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose
Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo
taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose.</div>
<div style="text-align: justify;">
„Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į
užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos
skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama,
kartais netgi primenanti kvaišalų prekeivių gundymus. Siekdami pažaboti
tokį galimą priklausomybės skatinimą, griežtiname reklamą
reglamentuojančius teisės aktus, – sakė Lietuvos banko valdybos
pirmininkas Vitas Vasiliauskas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Lietuvos bankas jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių
paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito
reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. Draudimą skatinti
neatsakingą skolinimą reklamuojant vartojimo kreditus Lietuvos bankas
siūlys numatyti ir Vartojimo kredito įstatyme.</div>
<span><br /><br />Skaitykite daugiau: <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/greituju-kreditu-bendroves-privales-atsizvelgti-i-vartotoju-pajamas-ir-nebegales-reklamuoti-neatsakingo-skolinimosi-662-277978#ixzz2Dh0Rbldh" style="color: #003399;">http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/greituju-kreditu-bendroves-privales-atsizvelgti-i-vartotoju-pajamas-ir-nebegales-reklamuoti-neatsakingo-skolinimosi-662-277978#ixzz2Dh0Rbldh</a></span></div>
faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-75004565002470305412012-08-13T06:57:00.001-07:002012-08-13T06:57:52.775-07:00Prieš pasiimant paskolą – sąžiningas pokalbis su savimi <b>Apsisprendimas pasiimti būsto paskolą – svarbus žingsnis, reikalaujantis objektyvaus savo finansinės padėties ir perspektyvų vertinimo. Prieš pasirašant sutartį, žmogus turi nuspręsti, ar gali prisiimti įsipareigojimus, ar įstengs laiku atsiskaityti su banku, galų gale, ar jam tikrai reikia paskolos. Tai klausimai, į kuriuos būtina atsakyti sąžiningai, nes nuo to priklauso jo ir jo šeimos ateitis.</b><br /><br /><b>Paskolos suma</b><br />Kuo didesnės žmogaus pajamos ir mažesni įsipareigojimai, tuo didesnę sumą jis gali gauti. Bankas apskaičiuoja maksimalią paskolos sumą, kurią gali suteikti, tačiau žmogus taip pat turi sąžiningai atlikti savo finansinės padėties analizę ir nuspręsti – imti galimą maksimalią ar mažesnę paskolos sumą.<br /><br /><b>Palūkanos</b><br /><br />Paskolos palūkanos nustatomos kiekvienam asmeniui individualiai. Palūkanų norma susideda iš banko nustatytos maržos ir tarpbankinės kintamos arba banko nustatytos nekintamos palūkanų normos. Žmogus turi pasirinkti kintamąsias arba fiksuotąsias palūkanas. Fiksuotos palūkanos suteikia stabilumo – jos nustatomos, pavyzdžiui, 5 metams paskoloms eurais. Žmogus gali būti užtikrintas, kad pasirinktą laikotarpį mėnesinė įmoka nepasikeis. Kintamosios palūkanos perskaičiuojamos tam tikru periodiškumu, pavyzdžiui, kas 6 mėnesius.<br /><b></b><br />
<a name='more'></a><b><br />Paskolos grąžinimas</b><br /><br />Grąžinti paskolą galima dviem būdais. Linijiniu metodu paskola grąžinama lygiomis dalimis, o palūkanos skaičiuojamos nuo likusios sumos, todėl įmokos bankui kas mėnesį mažėja. Anuiteto metodu kas mėnesį mokama vienoda suma, susidedanti iš grąžinamos paskolos dalies ir mėnesio palūkanų. Pasirinkus linijinį metodą, palūkanų suma mažesnė, tačiau būtina įvertinti, kad iš pradžių reikės mokėti didesnes mėnesio įmokas.<br /><br /><b><br />Mokesčiai</b><br /><br />Nepakanka išsirinkti paskolą, kurios palūkanos yra mažiausios. Reikia atsižvelgti ir į tai, kokius mokesčius bankas taiko būsto paskolai. Yra trys pagrindiniai mokesčiai, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš pasiimant paskolą. Visų pirma, tai paskolos administravimo mokestis, kuris sumokamas už sutarties parengimą bei dokumentų įforminimą. Ne ką mažiau svarbus yra išankstinis paskolos grąžinimo mokestis, kuris gali būti mokamas tuo atveju, jei paskola yra grąžinama anksčiau nustatytos dienos. Taip pat reikia prisiminti, jog už kitų sutarties sąlygų, pavyzdžiui, palūkanų keitimą iš fiksuotų į kintamas ir atvirkščiai, taip pat yra taikomas mokestis.<br /><b><br />Banko pasirinkimas</b><br /><br />Renkantis banką reikėtų atsižvelgti ir į bendrus jo įkainius. Kadangi paskola yra ilgalaikė, tikėtina, jog viso laikotarpio metu žmogus naudosis ir kitomis banko paslaugomis – įmokų mokėjimu, vietiniais bei tarptautiniais pavedimais, tiesioginiu debetu, indėliais. Svarbu pabrėžti, kad žmogui, paėmusiam ilgalaikę būsto paskolą, yra naudinga pervesti į tą patį banką ir savo darbo užmokestį. Tokiu būdu jam nebereikės kiekvieną mėnesį švaistyti laiką bei pinigus pervedinėjant įmokas už paskolą iš vieno banko į kitą. Be papildomų rūpesčių bankas automatiškai nemokamai nuskaičiuos reikiamą pinigų sumą.<br /><br /><b>Reikalingi dokumentai</b><br /><br />Pirmiausia į banką žmogus atvyksta pateikti paraišką paskolai gauti. Kartu su ja reikia pateikti savo ir sutuoktinio ar laiduotojo asmens tapatybę liudijančius dokumentus – pasą, tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikoje išduotus vairuotojų pažymėjimą su asmens parašu. Jei asmens, sutuoktinio ar laiduotojo visos pajamos nepatenka į Sodros duomenų bazę, papildomai reikės pateikti visus pajamas įrodančius dokumentus. Tai gali būti detalios pažymos iš darboviečių apie gautas pajamas, pajamų deklaracijos, jei įstatymų nustatytais atvejais priklauso deklaruoti pajamas, ir kiti dokumentai. Jei prašoma paskolos būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo nuosavybę ar ilgalaikės nuomos teisę, leidimas statyti ar rekonstruoti bei darbų ir medžiagų kainų sąmata.<br /><b><br />Turto vertinimas</b><br /><br />Imdamas paskolą būstui pirkti, žmogus bankui įkeičia perkamą nekilnojamąjį turtą. Tad prieš pasirašant sutartį, būtina nustatyti turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę ir pateikti rezultatus bankui. Vertinimo bankui pateikti nereikia, kai žmogus būstą įsigyja iš statytojo ir pirkimo kaina atitinka banko nustatytą kainą. Bet kuriuo kitu atveju, turto vertinimą turi atlikti nepriklausomi, bet bankui priimtini turto vertintojai. Turto vertinimą dažniausiai už mažesnę sumą ir per trumpesnį laiką gali atlikti ir vidiniai banko turto vertintojai.<br /><br /><b>Draudimas</b><br /><br />Bankai taip pat tarpininkauja sudarant turto ir gyvybės draudimą. Pirmasis draudimas yra būtinas įkeičiant nekilnojamąjį turtą – to reikalaujama dėl žmogaus saugumo. Turto sugadinimo atveju, pavyzdžiui, dėl gaisro ar potvynio, draudimas padengia visas išlaidas, susijusias su turto vertės atstatymu.<br /><br />Rekomenduojama apdrausti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir gyvybę – taip žmogus apsaugo savo šeimą nuo įsipareigojimų bankui. Apie draudimą labai rimtai turėtų pagalvoti imantys didelė paskolą, vyresnio amžiaus žmonės ar tada, kai paskolą ima vienintelis šeimos maitintojas. Netekties atveju, artimiesiems lieka būstas, o paskolą padengia draudimo įmonė.<br /><br />šaltinis: <a href="http://alfa.lt/">alfa.lt</a><br />faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-56429902515181063142012-06-02T05:49:00.001-07:002012-06-02T05:49:59.610-07:00Greitoji paskola virto smaugiančia virveKą galvojau, kai skolinausi? Turėjau žūtbūt sumokėti skolą už nuomojamą kambarį, nes šeimininkė grasino su vaikais išmesti į gatvę“, – verkdama „Lietuvos rytui“ kalbėjo žaibiškai prasiskolinusi 34 metų vilnietė, kurios gyvenimas virto košmaru.<br />
<br />
Vos 700 litų į rankas per mėnesį uždirbanti vilnietė Angelė Jankauskienė per dvi dienas iš keturių greitųjų paskolų įmonių sugebėjo pasiskolinti net 13 tūkstančių litų.<br />
<br />
Skolintojams visai nerūpėjo, kad moteris menkai uždirba, neturi jokio nekilnojamojo turto ir viena išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus.<br />
<br />
„Nė vienas iš skolintojų manęs nebandė sustabdyti ir nesistengė paaiškinti, kad aš labai rizikuoju. Net nepaklausė, ar aš neturiu kitų skolų. Atrodė, kad jie tik džiaugiasi, jog dar viena muselė pakliuvo į spąstus“, – dejavo vilnietė.<br />
<br />
„Lietuvos rytas“ rašo, kad po trijų mėnesių A.Jankauskienė jau buvo sumokėjusi 500 litų palūkanų.<br />
<br />
„Niekada nebūčiau taip rizikavusi, jeigu ne pažįstamo įkalbinėjimai. Jis sakė pasirūpinsiąs palūkanų mokėjimu ir grąžinsiąs dvigubai daugiau, nei pasiskolinau“, – „Lietuvos rytui“ teigė skolininkė.<br />
<br />
A.Jankauskienę skolintis įkalbėjo Vievio gyventojas 31 metų Rimantas Žukas.<br />
<br />
Greitųjų paskolų įmonėje „Euro Providus“ dirbęs vyras (netgi parodė pažymėjimą) tvirtino žinąs, kaip per draudimo bendrovę susigrąžinti pinigus.<br />
<br />
<a name='more'></a><br /><br />
R.Žukas sakėsi negalįs skolintis pats, nes jau turįs finansinių įsipareigojimų.<br />
<br />
„Aiškinau jam, kad neįstengsiu grąžinti net vieno mėnesio palūkanų. R.Žukas sakė, kad to neprireiks, nes jis pats padengs visas išlaidas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Jankauskienė.<br />
<br />
Paklausta, ar jai nesukėlė įtarimų, kokiais būdais R.Žukas padvigubins pinigus, A.Jankauskienė aiškino neturėjusi kitos išeities: „Mano sūnūs jau antrus metus gyvena pusbadžiu. Už kambario nuomą mokame 300 litų. Sumokėjus už komunalines paslaugas maistui beveik nieko nelieka. Kai patenki į beviltišką padėtį, griebiesi šiaudo. Protas tada neveikia.“<br />
<br />
Pinigų reikėjo ir vaistams, nes moteris serga lėtine liga.<br />
<br />
A.Jankauskienė pati buvo nustebinta, kaip lengvai ji gavo kreditus.<br />
<br />
„Jeigu nors vienos skolinančios bendrovės darbuotojai būtų apskaičiavę, iš kokių menkų pinigų mano šeima gyvena, nebūtų skolinę nė lito. Bet jiems tai nerūpėjo“, – „Lietuvos rytui“ aiškino moteris.<br />
<br />
Kovo 2-ąją R.Žukas ją nuvedė į bendrovę „General Financing“, teikiančią greitąsias paskolas „Kreditas 123“.<br />
<br />
Vilnietei buvo suteikta 2,5 tūkstančio litų paskola.<br />
<br />
Sandorio sudarymo mokestis klientei kainavo 490,75 lito. Šią sumą reikėjo padengti mokant palūkanas. Jų norma per metus – 18 procentų. Delspinigiai – 0,5 proc. už dieną.<br />
<br />
Skolą padengti vilnietė įsipareigojo per 32 mėnesius. Ji kiekvieną mėnesį bendrovei privalo grąžinti po 147 litus, iš viso – 4711,36 lito.<br />
<br />
Sumokėjusi 100 litų už sutarties sudarymą, iš BigBank po dviejų dienų ši vilnietė gavo dar vieną paskolą – 4,5 tūkst. litų.<br />
<br />
Pasak „Lietuvos ryto“, pasikartojo tas pats scenarijus. Nors bendrovės tinklalapyje parašyta, kad paskolą imantis asmuo negali turėti kitų finansinių įsipareigojimų, jokių problemų nekilo.<br />
<br />
Tik palūkanų norma buvo gerokai didesnė – net 31,07 proc. per metus.<br />
<br />
Po 62 mėnesių vilnietė įsipareigojo grąžinti 11 637 litus, kas mėnesį – po 191 litą.<br />
<br />
Iš bendrovės „Credit 24“ A.Jankauskienė tą pačią dieną paėmė 3 tūkstančius litų ir pasirašė, kad kas mėnesį grąžins po 130 litų.<br />
<br />
Tada R.Žukas ją nuvežė į greitųjų paskolų bendrovę „Lateko lizingas“.<br />
<br />
Ten moteris nesunkiai gavo dar 3 tūkstančius litų.<br />
<br />
Jeigu minėtų bendrovių darbuotojai būtų apskaičiavę, kad 700 litų uždirbanti A.Jankauskienė įsipareigoja per mėnesį sugrąžinti po 600 litų, jie patys būtų apstulbę.<br />
<br />
Moteriai su dviem vaikais per mėnesį būtų likę tik 100 litų.<br />
<br />
„Kodėl jie netikrino, kad turite ne vieną paskolą?“ – „Lietuvos ryto“ žurnalistė paklausė skolininkės.<br />
<br />
„Spėju, kad skirtingos bendrovės nesidalija duomenų bazėmis. Taip nemokūs klientai sugeba prisiskolinti pinigų, kurių niekada neįstengs atiduoti. Sutikau imti paskolas tik todėl, kad pamaniau, jog ne aš, o R.Žukas mokės palūkanas. Iš pradžių net bijojau eiti prašyti, nes maniau, kad mane tiesiog išjuoks“, – „Lietuvos rytui“ aiškino vilnietė.<br />
<br />
Moteris prisipažino, kad šeima dar turi skolų už išsimokėtinai pirktus buitinius prietaisus.<br />
<br />
R.Žukas tą pačią dieną paėmė iš A.Jankauskienės 6,5 tūkst. litų ir pasirašė 20 tūkstančių litų vekselį. Jis turėjo būti padengtas balandžio 4-ąją.<br />
<br />
Vilnietė sumokėjo skolą už kambario nuomą šeimininkei ir nupirko vaikams maisto.<br />
<br />
„Kitą dieną R.Žukas vėl atvažiavo pas mane ir paprašė, kad duočiau dar 3 tūkstančius. Sakė, kad tai pagreitins reikalą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo moteris.<br />
<br />
Paėmęs pinigus vyras pasirašė dar vieną neprotestuotiną 3 tūkstančių litų vekselį. Grąžinti pinigus įsipareigojo kovo 19 dieną.<br />
<br />
Kai atėjo laikas mokėti pirmąsias įmokas skolintojoms, R.Žukas dingo.<br />
<br />
Jo telefonas nuolat būdavo išjungtas. Tik retkarčiais jis atsakydavo į moters žinutes.<br />
<br />
Ji pagrasino apie sukčiavimą pranešti policijai.<br />
<br />
„Jis aiškino, kad viską sugadinsiu, jei kreipsiuosi į policiją. Aš pati padengiau 500 litų įmokų trims bendrovėms. Vaikai visą mėnesį buvo beveik nevalgę. Toliau mokėti negaliu, nes mes visi mirsime badu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo išsekusi moteris.<br />
<br />
„Lietuvos ryto“ žurnalistai nuvyko į Vievį, kur gyvena R.Žukas, bet į butą įleisti nebuvo.<br />
<br />
Vyras neatsakinėjo ir į telefono skambučius.<br />
<br />
„R.Žukas iš tiesų yra dirbęs mūsų bendrovėje, tačiau atleistas už sukčiavimą. Jam iškelta baudžiamoji byla“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Kaune registruotos greitųjų paskolų bendrovės „Euro Providus“ direktorė Sigita Tunikaitienė.<br />
<br />
Vadybininku dirbęs vyras atleistas praėjusių metų spalį už svetimo turto pasisavinimą.<br />
<br />
„R.Žukas pasilikdavo sau įmokas, kurias grąžindavo kreditus paėmę klientai. Administracijai jis tvirtino, kad skolininkai vėluoja atsiskaityti. Nukentėjo dešimtys žmonių“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino direktorė.<br />
<br />
„Euro Providus“ kreipėsi į policiją. R.Žukui iškelta baudžiamoji byla.<br />
<br />
Nusikaltimą tiria Kauno Santakos policijos komisariatas.<br />
<br />
„Mes esame įspėję tyrėjus, kad R.Žukas yra pavojingas sukčius ir gali apmulkinti daugiau žmonių. Tačiau iki šiol jis paliktas laisvėje ir netgi buvo gavęs leidimą išvykti į užsienį“, – stebėjosi S.Tunikaitienė.<br />
<br />
„Euro Providus“ vadovė nuogąstavo, jog buvęs darbuotojas toliau netęstų apgavysčių prisistatinėdamas bendrovės vadybininku.<br />
Į policiją kreipėsi ir A.Jankauskienė ir paprašė jos atvejį prijungti prie R.Žukui jau iškeltos baudžiamosios bylos už sukčiavimą.<br />
<br />
<a href="http://www.alfa.lt/">www.alfa.lt</a><br />
<br />faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-87009394331500381452012-03-11T07:03:00.000-07:002012-03-11T07:03:10.067-07:00Nuo greitųjų kreditų ašaros negelbstiGreituosius kreditus teikiančios bendrovės nuo pat jų atsiradimo Lietuvoje dirba niekieno nekontroliuojamos. Kol Seimas delsia pažaboti jas įstatymu, vis daugiau patiklių žmonių lyg paskutinio šiaudo griebiasi kad ir nedidelių paskolų, vėliau murdosi tūkstantinėse skolose.<br />
<br />
Jaunas vilnietis Vaidas vasarą pasiskolino 500 litų iš bendrovės „SMScredit“. Grąžinti pinigus su palūkanomis vaikinas privalėjo po mėnesio, tačiau to padaryti neįstengė. Netrukus Vaidas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas, kad papildomai yra skolingas 85 litus. Atsiskaityti negalinčiam vilniečiui grėsė solidūs delspinigiai - 1 proc. nuo kredito sumos kasdien, tai yra - 365 proc. per metus.<br />
<br />
Tapo nepatikimas<br />
<a name='more'></a><br />
Į pagalbą jaunam vaikinui atėjo mama - ji pervedė reikalaujamą 585 litų sumą į „SMScredit“ sąskaitą. Tačiau padarė nedidelę klaidą. Pavedimas buvo padarytas keliomis dienomis vėliau, nei buvo nurodyta bendrovės raginime. Tad skola sumažėjo, bet neišnyko. Pirmiausia „SMScredit“ nuskaičiavo delspinigius ir palūkanas, likusiais pinigais padengė dalį kredito. Vaidas liko skolingas 30 litų ir nuo šios sumos tebekapsėjo delspinigiai.<br />
<br />
Jo pavardė tebebuvo įtraukta į kreditų biuro „Creditinfo“ sudaromus Skolininkų administravimo informacinės sistemos sąrašus. Panoręs pasiimti paskolą studijoms, Vaidas jos negavo. Mat bankams visiškai tas pat, ar asmuo skolingas 10 litų, ar šimtus tūkstančių litų - jis laikomas nepatikimu skolininku. Vaido mama, paskambinusi į „SMScredit“, išgirdo ją šokiravusį atsakymą. Jei net sumokės tuos keliasdešimt litų ir delspinigius, nėra garantijos, kad sūnaus pavardė iš sąrašų bus tuojau pat išbraukta ir jis galės pasiimti paskolą.<br />
<br />
Galiausiai sumokėjus tuos nelemtus keliasdešimt litų, skolininko pavardė iš juodųjų sąrašų buvo išbraukta. Bet džiaugsmo šeimai tai nesuteikė - duomenys apie problemų turėjusius buvusius skolininkus saugomi 10 metų.<br />
<br />
„SMScredit“ generalinis direktorius Gediminas Velička LŽ tikino, kad klientas šiuo atveju pats padarė daug klaidų. „Negalėdamas laiku padengti kredito, skolininkas gali jį pratęsti. Tada auga tik palūkanos, o ne delspinigiai. Palūkanos yra beveik tris kartus mažesnės. Tad žmonės neturėtų nuo mūsų slapstytis, o laiku tvarkyti savo finansinius reikalus“, - teigė jis.<br />
<br />
<span></span><br />
Ar iš tiesų tik patys žmonės kalti dėl to, kad įklimpsta į tokias skolas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK), kuris šiuo metu svarsto Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas teigia, kad nekontroliuojamos greitųjų paskolų bendrovės naudojasi visai įmanomais būdais ištraukti iš kliento pinigus. „Delspinigiai ir bankuose skaičiuojami dideli, tačiau šie vis dėlto neperžengia protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Greitųjų paskolų bendrovės ir palūkanas, ir delspinigius skaičiuoja, kokius tik nori. Kitas būdas ištraukti pinigų - klientams siunčiami priminimo laiškai. Dalis jų kainuoja po pusšimtį litų. Šias išlaidas privalo padengti skolininkas, o tokių raginimų jis gali gauti daugybę. Tas pat pasakytina ir apie atitinkamus skelbimus laikraščiuose. Šimtai litų virsta tūkstančiais“, - pažymėjo parlamentaras.<br />
<strong>Patogu, greita ir... nuostolinga</strong><br />
Greitųjų kreditų rinkos lyderės „SMScredit“ generalinis direktorius pasakojo, kad kai ji prieš dvejus metus pradėjo dirbti, palūkanos nuo suteikto kredito sudarė 240 proc. per metus. Kai kurios kitos bendrovės tuo metu reikalaudavo net iki 400 procentų. Tačiau žmonės vis tiek skolinosi. Priežastys paprastos. Viena jų - bankai mažų paskolų, pavyzdžiui, 500 litų, nesuteikia. Tad greitasis kreditas dažnam į bėdą patekusiam asmeniui atrodo kaip vienintelė išeitis. Be to, nemažą dalį klientų sudaro nedidelės bendrovės ar individualios įmonės, kurioms bankai neteikia kreditų, nes abejoja jų mokumu. Suteikiant greitąjį kreditą mokumas netikrinamas. Pinigai į sąskaitą įkrenta nepraėjus nė valandai.<br />
Šiuo metu „SMScredit“ reikalauja 120 proc. metinių palūkanų. G.Velička tvirtino, kad tai nėra daug. „Jei pažvelgsite į mūsų praėjusiųjų finansinių metų balansą, pamatysite, kad juos baigėme nuostolingai. Tai lemia kelios priežastys. Mūsų skaičiavimais, 5 proc. klientų yra nemokūs. Tuos nuostolius turime vienaip ar kitaip padengti. Teisiškai išsireikalauti skolą labai sunku. Kita problema: bankai neskolina apyvartinių lėšų, nes laiko mus konkurentais. Esame priversti skolintis iš privačių asmenų, todėl palūkanos daug didesnės. Be to, mums neleidžiama kaip bankams priimti indėlių. Taip atimamas galimas pajamų šaltinis“, - teigė bendrovės vadovas.<br />
Tačiau J.Sabatauskas įsitikinęs, kad tokios bendrovės galėtų veikti, pavyzdžiui, kaip kredito unijos. „Tada ir problemos neliktų. Kol kas apie tai tik kalbama ir man susidaro įspūdis, kad jie visiškai nenori jokių pokyčių“, - sakė TTK pirmininko pavaduotojas.<br />
<strong>Privalu įvesti kontrolę</strong><br />
Vartojimo kreditų įstatymo, turinčio sugriežtinti greitųjų kreditų teikėjų veiklą, projektas buvo parengtas beveik prieš metus. Tačiau svarstyti Seimo plenariniame posėdyje jis iki šiol nepateiktas.<br />
Projektą parengusios darbo grupės vadovas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius Feliksas Petrauskas LŽ teigė, kad galutinai nesutarta, kaip spręsti tris svarbiausius klausimus. Būtina apibrėžti, kas vykdys greitosiomis paskolomis besiverčiančių įmonių kontrolę, apsispręsti, ar joms būtina gauti atitinkamas licencijas, ir pagaliau - nustatyti metinio kredito palūkanų normą, kurios nebūtų galima viršyti.<br />
Iš pradžių būta nuomonių, kad kontrolę privalėtų vykdyti VVTAT, nes į šią tarnybą nuolat plaukia greitųjų kreditų vartotojų skundai. Dabar vis labiau linkstama kontrolę patikėti Lietuvos bankui.<br />
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas LŽ sakė, kad Lietuvos bankas neturi darbo su kreditais patirties. „Bankas gali kontroliuoti pinigų srautus ar klientų mokumą, tačiau norėdami kontroliuoti kreditus privalėtume turėti atskirą padalinį, kuriame dirbtų tos srities specialistai“, - teigė jis.<br />
Už tai, kad greitųjų kreditų įmones imtųsi kontroliuoti Lietuvos bankas, pasisako ir opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. „Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikrina tik skundus. Tai - tik mojavimas rankomis, kai traukinys jau nuvažiavęs. Kontrolė turi būti vykdoma nuo pat pradžių ir iki pabaigos“, - mano politikas.<br />
Dėl licencijavimo didelių ginčų nekyla. Nors dauguma specialistų ir politikų sutinka, kad greitųjų kreditų įmonės privalėtų gauti Lietuvos banko išduodamas licencijas, jie mano, kad tokių licencijų išdavimo tvarka turėtų būti supaprastinta.<br />
G.Velička teigė, kad greitųjų kreditų įmonės nenusiteikusios nei prieš kontrolę, nei prieš privalomas licencijas. „Tai galbūt pašalins iš rinkos smulkias, neprofesionaliai dirbančias bendroves. Dauguma įmonių jau yra pasitvirtinusios savo vidaus taisykles. Būtų geriausia, jei jos būtų oficialiai suvienodintos“, - sakė jis.<br />
Labai svarbu nustatyti, iš kokių lėšų sudarytas bendrovių įstatinis kapitalas ir ar jose nėra plaunami pinigai. A.Butkevičius neseniai viešai pareiškė, kad tokiose bendrovėse galbūt sukasi nešvarios lėšos. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, kurios valdybos narys yra minėtasis G.Velička, pareikalavo iš politiko paneigti tokius tvirtinimus. „Mūsų lėšos - visiškai legalios. Politikai neturėtų svaidytis tokiais neatsakingais kaltinimais. Jei nesulauksime paneigimo, kreipsimės į teismą“, - LŽ pareiškė G.Velička.<br />
<strong>Nelaimėlių tik daugėja</strong><br />
Daugiausia ginčų kelia vartojimo kreditų metinių palūkanų normų nustatymas. Įstatymai nenurodo, kokias palūkanas galima imti. Galima tik abstrakčiai remtis protingumo ir sąžiningumo kriterijais.<br />
Mūsų kaimynai estai jau turi įsivedę griežtą normą, kuri gauta apskaičiavus vidutines bankų reikalaujamas metines palūkanas. Pasak J.Sabatausko, Estijoje neleidžiama peržengti 31 proc. ribos. Tačiau kai kurios Europos šalys numato ir 200 proc. ribą.<br />
Sumaištį sukėlė praėjusią savaitę TTK pateikti dokumentai apie situaciją Portugalijoje. Paaiškėjo, kad portugalai dar prieš trejus metus norėjo apriboti metinę palūkanų normą. Su tokiu prašymu jie kreipėsi į Centrinį Europos banką (CEB). Tik šiemet Portugalija gavo leidimą taikyti ribojimą. „Dabar dar reikia išsiaiškinti, ar tikrai mums būtinas CEB leidimas“, - sakė J.Sabatauskas.<br />
Jis piktinosi, kad minėto įstatymo projektas buvo „numestas“ svarstyti TTK. Ir kodėl šį projektą rengė Teisingumo ministerija. „Kodėl šioje istorijoje pirmu smuiku negroja Finansų ministerija? Kodėl svarstymai nevyksta Biudžeto ir finansų ar Ekonomikos komitetuose? Atrodo, kad tos pataisos kažkam nereikalingos“, - svarstė jis.<br />
Nors tikimasi, kad šiemet pataisos bus pateiktos svarstyti visam Seimui, kol kas nesuderintos net įvairios smulkmenos. Pavyzdžiui, tebesiginčijama, ar galima suteikti vartotojui greitąjį kreditą, jei jis nepasirašo jokios sutarties. Bet kuriame banke tai būtų neįmanoma. Nepasirašydami sutarties žmonės dažniausiai tik miglotai supranta, kokius įsipareigojimus prisiima.<br />
„Privalome kuo greičiau suderinti visas pataisas ir perduoti jas svarstyti Seimui. Jau dabar į teismus yra kreipęsi daug nukentėjusiųjų dėl tokių paskolų. Kuo ilgiau delsime, tuo daugiau ašarų matysime. Jų jau nemažai pralieta“, - tvirtino A.Butkevičius.<br />
<br />
Šaltinis: <a href="http://lzinios.lt/">lzinios.lt </a>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-86009343754651462312012-03-11T07:00:00.002-07:002012-03-11T07:00:35.425-07:00Policija sulaikė svetimu vardu greituosius kreditus ėmusį jaunuolįUkmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai trečiadienį sulaikė sukčiavimu įtariamą Vidiškių seniūnijos Pamernackų kaimo gyventoją 21 metų Edvardą Auglį. Įtariama, kad nuo jo nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai.<br />
<br />
Pirmoji E.Auglio auka į policiją kreipėsi antradienį. Vėliau gauta dar daugiau nukentėjusių žmonių pareiškimų.<br />
<a name='more'></a><br />
Pasak policijos pranešimo, E.Auglys, įgijęs žmonių pasitikėjimą - dažniausiai jaunų merginų arba tų, kurių materialinė padėtis gana sunki - įkalbėdavo juos sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis. Vaikinas sukurdavo istoriją: neva mama ar draugas, dirbantys užsienyje, į jo banko sąskaitą turi pervesti pinigus. Tačiau sąskaita yra užblokuota, todėl ja negalima naudotis.<br />
<br />
E.Auglys prašydavo leisti pasinaudoti sąskaitomis, o už tai pažadėdavo 150 litų atlygį. Pasinaudodamas prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, klastos neįtariančių žmonių vardu su greitąsias paskolas teikiančia bendrove, įtariamasis sudarydavo sutartis paskoloms gauti. E.Auglys paimdavo 750 litų dydžio greituosius vartojimo kreditus. Vėliau kiekvienam sąskaitos turėtojui duodavo po 150 litų, o likusius pinigus pasisavindavo. Nukentėjusieji apie apgaulę suprato tik gavę pranešimus iš kredito bendrovės.<br />
<br />
E.Augliui pateikti įtarimai dėl sukčiavimo. Vaikinas praeityje jau yra teistas už sukčiavimą. Ukmergės rajono apylinkės prokuratūra penktadienį kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės E.Augliui paskyrimo.<br />
<br />
Įtariama, kad nukentėjusių gyventojų gali būti daugiau. Asmenis, E.Auglio prašymu sudariusius elektroninės bankininkystės sutartis ar pateikė savo elektroninės bankininkystės duomenis, policininkai prašo kreiptis į juos.<br />
<br />
šaltinis: <a href="http://alfa.lt/">alfa.lt</a>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-42437704548723103972012-03-11T06:59:00.001-07:002012-03-11T06:59:21.688-07:00Kredito įstaigos: greitieji kreditai dalijami atsakingiauBalandžio 1-ąją įsigaliojęs vartojimo kredito įstatymas, rinkos dalyvių nuomone, paskatins spartesnį nesąžiningų kredito teikėjų pasitraukimą iš rinkos, taip pat juos vers labiau įvertinti riziką.<br />
<br />
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA), vienijančios tokias kredito bendroves kaip „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“, vadovas Pranciškus Gerulis nesutinka su viešoje erdvėje pasirodančiais teiginiais, esą kredito rinkos niekas nekontroliuoja, kad skolinama bet kam, net ir asocialiems asmenims, kad rinkos dalyviai yra lupikautojai bei sudaromos sąlygos sukčiavimui.<br />
<br />
<a name='more'></a><br />
<br />
Jis patikino, kad mokumas yra vertinamas atsakingai, pasitelkiant visas turimas priemones, duomenys apie skolinimąsi viešai pateikiami kas ketvirtį, be to, veikia savikontrolės mechanizmai, reguliariai atliekamas auditas, daromi atidėjiniai.<br />
<br />
„CreditInfo Lietuva“ atstovas Anatolijus Kisielius patikslino, kad atidėjinius daro vos kelios smulkiosios kredito įstaigos. Jis atkreipia dėmesį, kad atsakingas skolinimas ir skolinimasis lieka neapibrėžtas.<br />
<br />
„Problema yra ta, kad atsakingas kreditavimas yra nematuojamas. Parametras, kuris sukoncentruotas žodyje „atsakingas“, nežinomas“, – sakė „CreditInfo Lietuva“ atstovas A. Kisielius.<br />
<br />
Kredito gavėjo paveikslas<br />
<br />
P. Gerulis pateikė statistinio LVLKA bendrovėse kreditą gaunančio kliento paveikslą. Apie 70 proc. klientų yra 30–60 metų, pusė visų klientų yra nuolatiniai, taip pat pusė – susituokę. Apie 60 proc. klientų vaikų neturi.<br />
<br />
Asociacijos bendrovėse kreditus gavusiųjų 55 proc. sudaro moterys. Apie 63 proc. klientų dirba pagal darbo sutartis ir apie 70 proc. gauna 600 litų ir didesnę algą.<br />
<br />
LVLKA turima statistika rodo, jog pernai asociacijos narių kreditų portfelis, lyginant su 2009 m., padidėjo nuo 181 mln. iki 189 mln. litų. Per tą patį laiką išduotų kreditų suma šiek tiek sumažėjo nuo 159 iki 153 mln. litų.<br />
<br />
P. Gerulis pabrėžia, kad beveik kas antras prašymas suteikti kreditą yra atmetamas. Jis pateikė pavyzdį, jog praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo patenkinta apie 60 proc. prašymų. Asociacija kol kas naujesnių duomenų neturi.<br />
<br />
Pernai LVLKA narių blogos paskolos sudarė 3,5 proc.<br />
<br />
Pasak Alexandre‘o Giraud'o, „Eurofinas“, organizacijos, vienijančios Europos vartojimo lizingą ir kreditus teikiančias finansų įstaigas, atstovo, tai geras lygis, nors ir nėra ES mastu apibrėžta, kas yra norma.<br />
<br />
„Įvairiose ES šalyse yra įvairus reglamentavimas. Lygiai taip pat skiriasi ir riba, kiek gyventojas gali būti prasiskolinęs. Didžioji dauguma šalių to griežtai neriboja, tačiau šiuo metu ES kaip tik ir vyksta tokios diskusijos, ar reiktų tą daryti ir kaip“, – sakė „Eurofin“ atstovas.<br />
<br />
„Eurofin“ atstovauja 18-kos Europos šalių kreditų verslui, tarp jų ir Lietuvos.<br />
<br />
šaltinis: <a href="http://alfa.lt/">alfa.lt</a>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-63340811817582217222012-03-11T06:57:00.001-07:002012-03-11T06:57:30.586-07:00Greitieji kreditai lėtina tempąGreituosius kreditus teikiančioms bendrovėms baigėsi katino dienos. Konkurentų perpildyta rinka verčia ne tik mažinti kosmines teikiamų kreditų palūkanas, bet ir ieškoti būdų, kaip prisivilioti tirpstančių klientų.<br />
<br />
Greitųjų kreditų reklamos klientus vilioja ne tik pažadais pirmą paskolą suteikti nemokamai. Skolintojai mušasi į krūtines, kad nebeprašys vietoj pasiskolinto kastuvo grąžinti ekskavatorių.<br />
<br />
<a name='more'></a><br />
<br />
Greitųjų kreditų bendrovių vadovai pripažįsta, jog pastarąjį pusmetį klientų skaičių lemia ne tiek pirmą kartą norinčiųjų pasiskolinti gausa, kiek bendrovių sugebėjimas prisivilioti lojalius klientus.<br />
<br />
O vartotojų teisių gynėjai šaukia, kad ant šių skolintojų kabliuko užkimba menko išsilavinimo, menkas pajamas gaunantys žmonės. Šie net nepaklausia, kokias teks mokėti palūkanas, ir neskaito sutarties, kurią pasirašo savo noru, arba nesupranta, kas joje parašyta. Tik užsmaugti antstolių jie šaukia „gelbėkite“, bet savo kaltės ir tada nesuvokia.<br />
<br />
Milžiniški delspinigiai<br />
<br />
Greitųjų kreditų bendrovėse žmonės gali pasiskolinti nuo 200 iki 1000 litų. Šiuos pinigus paprastai galima pasiskolinti nuo 5 iki 30 dienų laikotarpiui. Pasiskolinus 200 litų 30-čiai dienų, tenka sumokėti 50 litų palūkanų, 1000 litų tokiam pat laikotarpiui atsieis 230 litų.<br />
<br />
Laiku nesumokėjus kredito, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 2 proc. delspinigiai, tiesa, tik 30 dienų, vėliau kredito grąžinimas perduodamas antstoliams ar teisėsaugos institucijoms.<br />
<br />
Vartotojų teisių gynėjai teigia, kad greitųjų kreditų bendrovės taiko nuo 0,2 iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, o tai sudaro nuo 72 iki 730 proc. metinių palūkanų, kai įprasti delspinigiai yra 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.<br />
<br />
Be to, greituosius kreditus pasiėmę ir pradelsę juos grąžinti asmenys gauna priminimo apie skolą laiškus, už kuriuos patys privalės papildomai sumokėti po 40-50 litų.<br />
<br />
Nors kreditų bendrovės tikina, kad nesudaro galimybių klientams imti kelias paskolas, tačiau skolų išieškojimo bendrovės tvirtina, jog pasitaikęs ne vienas atvejis, kai net darbą praradę gyventojai buvo paėmę po 500 litų greitųjų paskolų iš daugelio skirtingų bendrovių.<br />
<br />
Skolinasi mažiau<br />
<br />
Tvirtinantis, jog turi keliasdešimt tūkstančių klientų, UAB „SMScredit.lt“ generalinis direktorius Gediminas Velička LŽ teigė, kad bendras norinčiųjų itin brangiai pasiskolinti skaičius išlieka stabilus. Bet situacija esą skirtinga kiekvienoje konkrečioje įmonėje: vienose klientų vis daugėja, kitose - mažėja.<br />
<br />
Lietuvoje jau veikia per 40 įmonių, konkuruojančių dėl tų pačių klientų, tad daugelis bendrovių neva smarkiai sumažino kosmines aukštumas siekusius paskolų įkainius.<br />
<br />
„Suteikiamų paskolų sumos nuo pernai stabiliai mažėja. Pernai populiariausia paskola buvo 500 litų, dabar ši suma artėja prie 400 litų. Dėl pradelstų įskolų blogiausia situacija buvo 2008 metų pabaigoje ir 2009-ųjų pradžioje, kai kreditus pradelsdavo grąžinti apie 20 proc. klientų. Dabar pradelstos skolos, galima sakyti, nebėra mūsų įmonės problema“, - pasakojo jis. Bendrovės vadovas tikino, kad susigrąžinti skolas stengiamasi derybomis, sudarant specialius grąžinimo grafikus ir ilginant atsiskaitymo terminus.<br />
<br />
„Į teismus duodame tik tokius klientus, kurie slapstosi ir piktybiškai vengia bet kokių ryšių. Mūsų bendrovė, kaip ir kitos, laukia krizės pabaigos ir atsigaunančio vartojimo - kuo daugiau žmonės vartos, tuo daugiau jiems ir mūsų trumpalaikio finansavimo reikės“, - patikino jis.<br />
<br />
Bendrovės „MiniCredit“ direktorius Kęstutis Grigalius LŽ sakė, kad klientų šiais metais nedaugėja. Pasak jo, pradelstos įskolos įmonėje sudaro apie 10 procentų. „Kliento patikrinimas trunka 5-10 minučių, mat tereikia suvesti duomenis į „Sodros“, „Creditinfo“, Registrų centro ir kitas informacines finansinių duomenų sistemas. Kad įsitikinčiau, jog žmogus pateikia savo duomenis, - jam paskambinu, - dėstė jis. - Pasitaiko atvejų, kai neva duodami moters duomenys, o nurodytu telefonu atsiliepia vyras.“ Pasak pašnekovo, atmetama apie 60 proc. kredito prašymų.<br />
<br />
Anot K.Grigaliaus, per dieną sulaukiama 8-10 žmonių kreipimųsi dėl galimybių pasiskolinti, tačiau kreditai esą suteikiami dažniausiai vos keliems. Bendrovė turi ir nuolatinių klientų. Jis pažymėjo, kad praėjusieji metai greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms buvo geresni.<br />
<br />
Tiksi šešėlinė kreditų bomba<br />
<br />
Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacija (LGVKA) pastebi vis labiau įsivyraujančią šešėlinę kreditų teikimo rinką. Esą tokie skelbimai kaip „paskolos nuo 25 tūkst. litų ir daugiau, įkeičiant turtą“ arba „ieškau paskolos, įkeisiu butą ar automobilį ir mokėsiu sutartas palūkanas“ parodo, jog dėl susidariusios ekonominės padėties, žmonės griebiasi kraštutinumų.<br />
<br />
Tarp tokio nelegalaus kreditoriaus ir paskolos gavėjo yra pasirašoma turto įkeitimo sutartis. Nesilaikant sutartyje numatytų įsipareigojimų, įkeistas turtas atitenka kreditoriui. Dėl finansinių ir teisinių žinių trūkumo žmonės tiesiog kreditoriui perduoda visus būsto dokumentus.<br />
<br />
„Matyt, žmones taip elgtis priverčia ypač sunki padėtis. Teikiantys tokias paskolas asmenys ar įmonės dažniausiai vengia mokėti mokesčius valstybei, teikti ataskaitas apie savo veiklą ir pan. Jų veiksmų<br />
<br />
nestebi jokios institucijos, veikla nėra reguliuojama. Žmonės yra apgaudinėjami ir tokiais atvejais turi labai griežtai domėtis teisėsaugos institucijos“, - LŽ samprotavo LGVKA direktorė Kristina Nemaniūtė.<br />
<br />
LGVKA vadovės teigimu, didžioji dalis asociacijos narių suteikia kreditus iki 1000 litų, ir vos keletas - iki 2000 litų. Pastarąjį pusmetį pastebima tendencija, jog kreditai mažėja, t. y. šiuo metu vidutinis greitasis vartojimo kreditas siekia apie 450 litų.<br />
<br />
Per trejus metus LGVKA priklausantys nariai išdavė 50 mln. litų kreditų. 2009 metų pabaigos duomenimis, pradelstos skolos jiems šiuo metu siekia 9 mln. litų. 2010 metų duomenys, pasak asociacijos direktorės, dar suvedinėjami.<br />
<br />
Sukrunta tik pasirašę sutartis<br />
<br />
Vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad ieškantys kreditorių žmonės neužkibtų ne tik ant mūsų krašto, bet ir užsieniečių sukčių užmesto jauko - itin palankiomis sąlygomis žadamų kreditų.<br />
<br />
Antai į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) kreipėsi moteris, prašydama išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje (JK) įsteigtas kreditorius „Joes Finance“ pagrįstai prašo sumokėti 250 svarų sterlingų. Ji pasakojo, kad negalėdama gauti paskolos Lietuvos komerciniuose bankuose nusprendė kreiptis į JK veikiantį ir paslaugas internetu teikiantį kreditorių. Esą ši įmonė sutiko suteikti 50 tūkst. litų paskolą itin palankiomis sąlygomis: 8 metams taikydama tik 3 proc. metines palūkanas. Prieš sudarydama sutartį įmonė paprašė moters pervesti 250 svarų sterlingų draudimo įmoką, kaip garantą, nors sutartyje tokio mokesčio nebuvo nurodyta. VVTAT patikrinus bendrovės duomenis paaiškėjo, kad toks kreditorius JK nėra įregistruotas.<br />
<br />
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė LŽ teigė, kad per savaitę sulaukia 2-3 skundų iš žmonių, pasinaudojusių greituosius kreditus teikiančių bendrovių paslaugomis. Pasak jos, daugiausia nusiskundimų - dėl neaiškių sutarčių sąlygų.<br />
<br />
„Paprastai greitųjų kreditų bendrovės nenurodo palūkanų, tad vartotojams kyla klausimų, tiesa, jau paėmus kreditą, kodėl sutartyje nėra nurodytas palūkanų dydis“, - pasakojo ji.<br />
Vartotojų teisių gynėjai pažymi, kad jei sutartyje nėra vartojimo kredito kainos metinės normos, vadinasi, informacija nesuteikta ir vartotojas gali sugrąžinti tik patį kreditą, o papildomai nemokėti nė lito. Civilinio kodekso nuostatos įtvirtina, kad visais atvejais vartojimo kredito reklamoje turi būti nurodyta vartojimo kredito kainos metinė norma. Tačiau teisės aktai neįtvirtina šios nuostatos vykdymo ir laikymosi priežiūros, taip pat nenumato atsakomybės už minėtos nuostatos reikalavimų nevykdymą, todėl dauguma greituosius kreditus išduodančių bendrovių to nesilaiko, o ieškantys teisybės vartotojai dėl spragų įstatymuose neturi galimybių apsiginti. Be to, 2008-2009 metais atliktų patikrinimų metu paaiškėjo, jog bendrovės ne tik pačios netinkamai valdo asmens duomenis, bet ir neteisėtais būdais gauna informaciją apie turto areštus ar klientų mokumą.<br />
<br />
šaltinis: <a href="http://www.lzinios.lt/">http://www.lzinios.lt/</a>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-85937490791115665412012-03-11T06:53:00.001-07:002012-03-11T06:53:54.470-07:00Greitieji vartojimo kreditai kaip taksi? Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA), siekdama formuoti atsakingą trumpalaikių paskolų rinką, įspėja apie galimą skolinimosi riziką ir stengiasi šviesti visuomenę apie greituosius vartojimo kreditus, jų paskirtį. <br />
<a name='more'></a><br />
Ketinančius imti trumpalaikę paskolą GVKA siekia perspėti apie skolinimosi riziką. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės tvirtina, kad prieš imant nors ir nedidelį kreditą, būtina atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, jei kyla neaiškumų, drąsiai kreiptis šaltinyje (internetinėje svetainėje, skelbime, bendrovės buveinėje ar kt.) nurodytais kontaktais. Kaip teigia GVKA direktorė Kristina Nemaniūtė, taip pat rekomenduojama tiksliai paskaičiuoti, kokia suma yra reikalinga, bei nusistatyti terminą, kada privaloma grąžinti paskolą, kadangi laiku nespėjus atiduoti kredito, bendrovės skaičiuoja delspinigius. „Bendrovės, teikiančios greituosius vartojimo kreditus, už klientus nuspręsti negali, tad kiekvienas, besinaudodamas teikiama paslauga, turi jausti atsakomybę. GVKA nariai, siekdami apsaugoti kredito gavėją nuo papildomų finansinių problemų, tikrina kliento mokumą ir stengiasi aiškiai informuoti apie visas kredito teikimo bei grąžinimo sąlygas", - užtikrina GVKA direktorė. <br />
Greitieji vartojimo kreditai apibrėžiami kaip nedidelės paskolos, gaunamos trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu ar internetu. Jų paskirtis - tenkinti nenumatytą ir trumpalaikį pinigų poreikį. „Siekdami aiškiau suformuluoti greitųjų vartojimo kreditų paskirtį, dažnai juos palyginame su taksi paslaugomis, kuriomis dažniausiai naudojamasi ne kiekvieną dieną, nenumatytais atvejais, kai reikia skubiai ir patogiai pasiekti reikiamą tikslą, o už paslaugas sumokama brangiau nei naudojantis viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu", - teigia Kristina Nemaniūtė. <br />
Greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės siekia prisitaikyti prie visuomenės poreikių ir tiesiog suteikia galimybę nenumatytomis aplinkybėmis operatyviai gauti pinigų. Pasak Kristinos Nemaniūtės, greituosius kreditus teikiančios įmonės neturi tikslo įtraukti žmones į skolinimosi liūną - tai nenaudinga nei klientui, nei paslaugą suteikusiai bendrovei. „Žmonės greituosius vartojimo kreditus renkasi kaip alternatyvą, kuri tampa galimybe greitai palengvinti finansinių problemų sprendimą", - teigia GVKA direktorė. <br />
<br />
<div style="clear: both; margin-top: 10px;">Šaltinis: <a href="http://www.marketnews.lt/" target="_blank">MarketNews.lt</a> </div>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-29685207037949220862012-03-11T06:51:00.000-07:002012-03-11T06:51:15.612-07:00Griauna mitus apie greitųjų kreditų bendrovesPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodantys pranešimai apie greituosius vartojimo kreditus teikiančias kompanijas ir jų vykdomą „pražūtingą" skolinimo politiką gali klaidinti visuomenę", - teigia Pinigine.lt prekinį ženklą valdančios bendrovės „Minibank" teisininkė Sima Ubė. <br />
Pasak jos, pateikiama vienpusiška informacija neatitinka tikrovės ir iškreipia konkurenciją tarp paskolas išduodančių įmonių ir tokius pat kreditus teikiančių bankų. <br />
Dažniausiai greitųjų vartojimo kreditų kompanijos kaltinamos tuo, kad neva nevertina savo klientų mokumo, t. y., gebėjimo laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau nuo kliento finansinių galimybių, gaunamų pajamų, darbo vietos ir daugybės kitų faktorių tiesiogiai priklauso ar asmuo, pasiėmęs paskolą, sugebės ją grąžinti. <br />
<a name='more'></a><br />
„Mokumo nevertinimas reikštų, kad įmonė teikdama kreditus ir netikrindama besikreipiančiųjų mokumo, nesitikėtų atgauti paskolintų pinigų. Toks elgesys būtų ne tik nesuderinamas su elementaria verslo logika, kur pagrindinis įmonės tikslas - pelnas, bet ir su pačiais fundamentaliausiais skolinimo principais", - pažymi Pinigine.lt valdančios įmonės atstovė. <br />
Todėl klientų mokumas yra vertinamas vadovaujantis ne tik įmonės viduje sukurta metodika, bet naudojantis įvairiomis valstybinių institucijų ir privačių kredito valdymo įmonių duomenų bazėmis bei specialiai mokumo vertinimui sukurtomis programinėmis priemonėmis. <br />
Duomenys asmenų mokumui vertinti sutarčių pagrindu gaunami iš Socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros), Gyventojų registro tarnybos, Hipotekos, Turto areštų registro, Nekilnojamojo turto registrų, UAB „Creditinfo Lietuva". <br />
„Be abejo, gaudami ir tvarkydami šiuos duomenis mes privalome užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir gauti klientų sutikimą. Šį procesą griežtai priežiūri ir kontroliuoja Asmens duomenų apsaugos inspekcija", - pažymi Pinigine.lt teisininkė. <br />
Greitųjų kreditų bendrovių veiklą taip pat prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri tikrina kaip laikomasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų. <br />
„Greituosius kreditus teikiančios įmonės savo veikloje vadovaujasi ir Finansų įstaigų įstatymu, todėl pareiškimai, kad tokių įmonių veiklos nereglamentuoja jokie teisės aktai kelia nuostabą ir neatitinka tikrovės", - teigia S. Ubė. <br />
Pasak jos, lyginti bankams ir paskolas teikiančioms įmonėms keliamus reikalavimus yra ne visai teisinga, kadangi pagrindinis bankų kontrolės tikslas yra užtikrinti tų pinigų, kuriuos jie skolinasi iš žmonių, indėlių pavidalu, saugumą. Tuo tarpu greitųjų kreditų bendrovės veikia savo rizika, t. y., skolina nuosavą kapitalą. <br />
Pinigine.lt teisininkė taip pat pažymi, kad laukia vis dar nepriimto Vartojimo kreditų įstatymo ir tikisi, kad jis užkirs kelią nepagrįstoms, greitų rinkėjų dividendų per rinkimus siekiančių politikų kalboms apie tai, kad greitųjų vartojimo kreditų kompanijos veikia visiškai nekontroliuojamos. <br />
„Greitųjų kreditų bendrovės rinkoje neveikia labiau palankesnėmis sąlygomis nei kitos įmonės. Jos vertina klientų mokumą, savo veikloje vadovaujasi privalomais teisės aktais, be to, susiduria su labai didele konkurencija, kas sąlygoja vis geresnio ir pigesnio produkto, šiuo atvejų paskolų, atsiradimą. Todėl dažnai joms metami kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi", - sako Pinigine.lt atstovė S.Ubė.<br />
Šaltinis: <a href="http://www.marketnews.lt/" target="_blank">MarketNews.lt</a>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-88216308039381011412012-03-11T06:48:00.002-07:002012-03-11T06:48:59.211-07:00Greitieji kreditai – auganti bėda, už kurią mokės visuomenėKol Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tik kalba apie greitųjų kreditų verslo įstatymus ir taisykles, galioja principas , kad viskas galima, kas nedraudžiama. O gyvenime kaip toje greitųjų kreditų vienos iš įmonių reklamoje: ,,pasiskolinai skaitytuvą - atiduosi kompiuterį". Žmonės, patikėję lengva ir greita paskola, dažnai verčiami bėdų ir aplinkybių, vėliau turi mokėti dideles palūkanas, kurios tik dar labiau įklampina į dideles skolas. Teko skaityti žmonių laiškus, kuriuos Seime gauna mano žmona Agnė. Patekusiųjų į greitųjų kreditų palūkanų karuselę istorijos kraupios, ir gaila, kad Agnės siūlymai kol kas Seime juda vėžlio greičiu.<br />
Visiška šio įžūlaus „bizniavimo" (verslu to negalima vadinti) viršūnė, kai viena greitųjų kreditų įmonių savo paslaugas sumanė teikti baruose, restoranuose bei kavinėse. Taigi, jeigu išgėrei butelį ir trūksta antram - prašau, jums paskola prie baro. Su palūkanomis už vieną butelį sumokėsi dėžės kainą. Dažniausiai tai bus jau ne to besiskolinančio pinigai, o visos šeimos ar artimųjų pragyvenimo lėšos.<br />
<a name='more'></a><br />
Viename „Verslo žinių" straipsnyje, greitąsias paskolas teikiančios įmonės direktorė teigė, kad maisto įstaigose teikiamoms paskoloms besipriešinanti asociacija niekuomet nekomentuoja narių verslo veiklos. Įstatymui neprieštaraujanti komercinė veikla ir konkurencinė kova, anot jos, yra pačių verslo klientų reikalas. Taip, paprastas atsakymas, nes įstatymai to nedraudžia. Gaila, kad šio verslo atstovai (noriu tikėti, yra ir tokių) deda į krūmus ir vengia pasmerkti tokius neatsakingus „biznierius". Tikiuosi, kad tai iššauks Seimo narių reakciją ir pagaliau bus greitai peržiūrėtos greitųjų kreditų veiklos sąlygos. Aišku, kaip visada lazda bus perlenkta į kitą pusę, po kurios toks verslas paprasčiausiai bankrutuos, nors civilizuotas greitųjų kreditų verslas turi veikti. Tačiau kol Lietuvoje savireguliacijos principai neveikia nei politikoje, nei versle ir dauguma laikosi principo ,,ne mano pupos, ne mano daržas" vienintelis reguliavimo kriterijus - kraštutinumai.<br />
<br />
O gerų pavyzdžių ir praktikos kaip veikia greitųjų kreditų verslas toli nereikia ieškoti.<br />
Pavyzdžiui, Estijoje numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas „neatitinkantis geros moralės", jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos. Italijoje lupikavimas yra baudžiamas nusikaltimas. Jis prasideda, jei palūkanų normos - 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma. Vokietijoje remiantis teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 % didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje. Draudžiama kreditus suteikti naktį. Kitose šalyse yra apribojimų kreditų teikimo spartai - negalima paskolos išduoti per 15 minučių, sąskaita pasipildo tik po 24 valandų ir suteikiama galimybė atsisakyti tokios paskolos. <br />
Šaltinis: <a href="http://zuokas.lt/">Zuokas.lt</a>faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-13009047698186708662012-03-11T06:15:00.000-07:002012-03-11T06:15:26.449-07:00Ilgalaikė paskola internetu<b>Ilgalaikė paskola internetu</b> šiuo metu atsigaunant nuo krizės ir krizės laiku išpopuliarėjo labnai greitosios paskolos trumpalaikės tai kai reikėdavo gražinti paskolą maksimum po mėnesio. Greta trumpalaikiu paskolų koja kojon žengia ir<b> ilgalaikės paskolos internetu</b>. Bet ilgalaikės paskolos internetu laikomos maksimum 12 mėnesių ir išduodamos be jokių užstatų ar dokumentų tvarkymo.<br />
Aišku yra ir firmų kurios internetų duoda ir ilgesniam laikotarpiui <b>ilgalaikę paskolą internetu</b>. <br />
<br />
<b>Ilgalaikė paskolą internetu</b> gauti tikrai lengva, bet kas už to slypi ?<br />
Tokio tipo palūkanos yra su labai aukštomis palūkanomis.<br />
<br />
<b>Ilgalaikę paskolą internetu </b>taip pat lengva paimti kaip ir trumpalaikę jums reikės banko sąskaitos, telefono ir žinoti savo asmens kodą. <br />
<br />
Prieš imant <b>ilgalaikę, trumpalaikę paskolą</b> internetu tikrai apsvarstykite ar ji jums reikalinga, ar laiku sumokėsite įmokas ir ar gražinsite ją.faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-73696625691362701172012-03-11T05:57:00.000-07:002012-03-11T05:57:53.939-07:00Greita Paskola<b>Greita Paskola</b> galima paimti internetu, sms žinute, ir tokių puslapių yra tikrai daug. Greitos paskolos dažniausiai išduodamos ilgiausiam laikotarpiui 30 dienų, bet kuo daugiau konkurentų, ir norint kuo daugiau prisivilioti naujų klientų kai kuriuose puslapiuose galimą paimt <b>greitą paskolą</b> ir ilgesniam laikui iki kelių ar net keleto mėnesių .<br />
<br />
<b>Greita paskolą</b> ( greitąjį kreditą) galima paimti labai greitai iki 15 min jums tereikia žinoti savo asmens kodą, turėti banko sąskaita ir joje 01 ct patvirtinimui savo sąskaita, kai kur imant greitąją paskolą registracijos patvirtinimui reikia daugiau nei 0.1 ct na čia jau priklauso nuo puslapio. <br />
<br />
Gauti <b>greitajai paskolai </b>nereikia nei užstato nei siųsti kokius nors dokumentus ir panašiai. Kai kuris firmos duoda <b>greitąsias paskolas</b> net nedirbantiems žmonėms, o kai kurios tikriną ar dirbate ir patvirtiną arba atmeta jūsų prašymą gauti greitąją paskolą. <br />
<br />
Bet visada įvertinkite ar sugebėsite laiku gražinti paskolą, nes tokių paskolų palūkanos itin didelės ir pavėlavus gražinti paskolą, suma auga kaip ant mielių.faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-28491364938007356532012-03-11T05:21:00.000-07:002012-03-11T05:21:19.960-07:00Paskola be užstato<b>Paskola be užstato</b> - tai viena iš populiariausių paskolų rūšių. Nors ir gauti<b> paskolą be užstato</b> yra ganėtinai sunku gauti.<b> Paskolas be užstato</b> suteikia ganėtinai daug firmų vadinamųjų greitieji kreditai. Bet gauti paskolą be užstato greituosiuose kredituose galima. gana lengvai kai kuriuose, net nedirbant, bet ten ganėtinai nedidelės sumos 1500 LT kai kuriuose daugiau. Didesnes p<b>askolas be užstato</b> galima gauti bankuose, bet čia ir prasideda keblumai. Nes imant bankuose <b>paskolą be užstato </b>reikia pateikti n mėnesių savo išrašus apie pajamas ir išlaidas švarią paskolų istorija t.t <br />
<br />
Imant <b>paskolą be užstato </b>reiktu žinoti kad tokių kreditų palūkanos itin didelės. O jeigu imti <b>paskolą be užstato </b>per internetą mėnesiui ar panašiai tikrai neatrodo palūkanos itin didelės, bet ir laiko tarpas paskolos gražinimui irgi itin trumpas 30 dienų. O pavėlavus gražinti paskolą itin greitai renkasi delspinigiai.<br />
<br />
Tad tikrai apsvarstykite ar verta imti<b> paskolą be užstato</b> ir ar tikrai laiku gražinsite tokia paskolą.faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-9194121088320552932012-03-11T04:53:00.000-07:002012-03-11T04:53:48.199-07:00paskola už užstatą, paskola su užstatu<b>Paskola už užstatą</b>, <b>paskola su užstatu</b> tai tokia paskola kai žmogui suteikiama paskolą už užstatą, užstatant NT, mašiną ar panašiai .<b>Paskola su užstatu</b> suteikiama lengviau, jeigu neturite didelių pajamų, arba buvote susidūrę su finansiniais sunkumais. Ir jums nelabai nori suteikti paskolą be užstato su <b>užstatu </b>gausite daug lengviau ir greičiau. Imant <b>paskolą už užstatą </b>galite pasiskolinti daug didesnę pinigų sumą, negu imdami be užstato. Taip pat paskolą galite gauti daug ilgesniam laikui.Kur galima paimti p<b>askolą su užstatu</b>, tai visu pirma savo banke kurio naudojatės, galima <b>paskolą už užstatą</b> gauti ir iš privačių žmonių, domėkitės kitų bankų, žmonių pasiūlymais. Nes nuo to priklauso kiek ir kokias mokėsite palūkanas. Prieš imdami paskolą su užstatu susipažinkite gerai su sutarties sąlygomis ir įvertinkite savo galimybes gražinti <b>paskolą už užstatą</b>, nes kitaip glite netekti savo namų, mašinos...faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-27951922150868205492012-03-11T04:32:00.001-07:002012-03-11T04:33:33.701-07:00KreditasKreditas [lot. credere tiketi ir creditum patiketa] tai pinigine prievole kuria veliau reikia ivykdyti mokant atitinkamo dydzio palukanas.<br />
Tai gali buti paskolos ir kitokie atidedamojo mokejimo metodai leidziantys vartotojams ir firmoms pirkti prekes paslaugas zaliavas medziagas ar dalis. Kreditai teikiami tiek vartotojams tiek ir verslo subjektams.Kreditavimo subjektai gali buti kredito istaigos [bankai - kredito unijos] valstybe savivaldybe bei kiti asmenys.faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-45176998256235432.post-73093239446806045162012-03-11T04:27:00.000-07:002012-03-11T04:27:01.944-07:00PaskolaPaskola [paskolos sutartis – sutartis kuria viena salis [paskolos davejas] perduoda kitos salies [paskolos gavejo] nuosavyben pinigus arba rusies pozymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus o paskolos gavejas isipareigoja grazinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma [paskolos suma] arba toki pat kieki tokios pat rusies ir kokybes kitu daiktu bei moketi palukanas jeigu sutartis nenustato ko kita.<br />
<br />
Paskolos sutartis pripazistama sudaryta nuo pinigu arba daiktu perdavimo momento.<br />
<br />
Paskolos gavejas tampa jam perduotu daiktu [pinigu] savininku. Nuo daiktu perdavimo momento paskolos gavejui tenka daiktu atsitiktinio zuvimo ar sugedimo rizika.<br />
<br />
Priesingai nei kreditas, kuris yra tik sutartine prievole paskola yra sandoris.faktashttp://www.blogger.com/profile/05864817493961431886noreply@blogger.com1