Reklama

2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Greitieji kreditai – auganti bėda, už kurią mokės visuomenė

Kol Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tik kalba apie greitųjų kreditų verslo įstatymus ir taisykles, galioja principas , kad viskas galima, kas nedraudžiama. O gyvenime kaip toje greitųjų kreditų vienos iš įmonių reklamoje: ,,pasiskolinai skaitytuvą - atiduosi kompiuterį". Žmonės, patikėję lengva ir greita paskola, dažnai verčiami bėdų ir aplinkybių, vėliau turi mokėti dideles palūkanas, kurios tik dar labiau įklampina į dideles skolas. Teko skaityti žmonių laiškus, kuriuos Seime gauna mano žmona Agnė. Patekusiųjų į greitųjų kreditų palūkanų karuselę istorijos kraupios, ir gaila, kad Agnės siūlymai kol kas Seime juda vėžlio greičiu.
Visiška šio įžūlaus „bizniavimo" (verslu to negalima vadinti) viršūnė, kai viena greitųjų kreditų įmonių savo paslaugas sumanė teikti baruose, restoranuose bei kavinėse. Taigi, jeigu išgėrei butelį ir trūksta antram - prašau, jums paskola prie baro. Su palūkanomis už vieną butelį sumokėsi dėžės kainą. Dažniausiai tai bus jau ne to besiskolinančio pinigai, o visos šeimos ar artimųjų pragyvenimo lėšos.

Viename „Verslo žinių" straipsnyje, greitąsias paskolas teikiančios įmonės direktorė teigė, kad maisto įstaigose teikiamoms paskoloms besipriešinanti asociacija niekuomet nekomentuoja narių verslo veiklos. Įstatymui neprieštaraujanti komercinė veikla ir konkurencinė kova, anot jos, yra pačių verslo klientų reikalas. Taip, paprastas atsakymas, nes įstatymai to nedraudžia. Gaila, kad šio verslo atstovai (noriu tikėti, yra ir tokių) deda į krūmus ir vengia pasmerkti tokius neatsakingus „biznierius". Tikiuosi, kad tai iššauks Seimo narių reakciją ir pagaliau bus greitai peržiūrėtos greitųjų kreditų veiklos sąlygos. Aišku, kaip visada lazda bus perlenkta į kitą pusę, po kurios toks verslas paprasčiausiai bankrutuos, nors civilizuotas greitųjų kreditų verslas turi veikti. Tačiau kol Lietuvoje savireguliacijos principai neveikia nei politikoje, nei versle ir dauguma laikosi principo ,,ne mano pupos, ne mano daržas" vienintelis reguliavimo kriterijus - kraštutinumai.

O gerų pavyzdžių ir praktikos kaip veikia greitųjų kreditų verslas toli nereikia ieškoti.
Pavyzdžiui, Estijoje numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas „neatitinkantis geros moralės", jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos. Italijoje lupikavimas yra baudžiamas nusikaltimas. Jis prasideda, jei palūkanų normos - 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma. Vokietijoje remiantis teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 % didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje. Draudžiama kreditus suteikti naktį. Kitose šalyse yra apribojimų kreditų teikimo spartai - negalima paskolos išduoti per 15 minučių, sąskaita pasipildo tik po 24 valandų ir suteikiama galimybė atsisakyti tokios paskolos.
Šaltinis: Zuokas.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą